"Jau daugiau nei du dešimtmečius vedu kūrybiškumą skatinančius seminarus, kuriuose dalyvauja tiek meno žmonės, tiek ne meno profesijų atstovai, siekiantys įnešti daugiau kūrybos į savo profesiją ar kasdienį gyvenimą. Mokydama bei nuolat tobulindama mano pačios atrastus aukštesnės jėgos įkvėptus metodus, mačiau ir stebėjau, kaip žmonės atsiveria bei jų gyvenimai keičiasi - kaip pradėję kliautis Didžiuoju Kūrėju jie atranda ir atgauna savo kūrybines galias.
Didysis Kūrėjas? Skamba per daug...religiškai? Krikščioniškai? Dvasiškai? Per daug...kvailai? Paprastai? Gąsdinančiai? Turbūt... Tačiau priimk tai kaip tam tikrą saviugdos pratimą, skatinantį tave atsiverti naujoms, gal kiek keistoms ir iš pradžių nepriimtinoms idėjoms. Kiekvieną kartą aptikęs tekste sąsajas su Dievu, dievais, aukštesniąja galia, kūrybine dvasia, Visata ir pan, tiesiog priimk tai kaip "Nu gerai kažkoks tai ten Didysis Kūrėjas..." arba "Visa ko Šaltinis", arba "Mano vidinis visa ko Šaltinis" ir skaityk toliau. Leisk sau priimti faktą, jog galbūt tikrai egzistuoja visa ką persmelkianti dvasia - Didysis Kūrėjas, kuris gal ir tau vienaip ar kitaip gali padėti atrasti ir išlaisvinti savo kūrybiškumą.
Kodėl tai svarbu? Nes Menininko kelias - tai, pirmiausia, dvasinis kelias, taigi "Dievo/Kūrėjo/Dvasios/Visatos/Šaltinio" minėjimas neišvengiamas. Tačiau kad ir koks būtų tavo asmeninis santykis su aukštesnėmis galiomis, kad ir kokios idėjos ir nuostatos būtų tavo galvoje ir širdyje, būk atviras.
Norint sėkmingai nueiti Menininko kelią, tikėjimas Dievu nėra reikalingas. Kaip tik įvairios senos nusistovėjusios idėjos gali būti trukdžiai tavo kelyje. Neleisk semantikai užgožti gilesnės prasmės. Dievas, Dievybė, Dvasia, Visata, Šaltinis, Aukštesnioji galia... Jei nori, tebūnie tai tiesiog Tėkmė. Tiesiog žinok, jog kalbame apie begalinę kūrybinę energiją. Nesvarbu, kaip ją pavadinsi, svarbu, jog norėtum ir mokėtum į ją įsilieti ir būti jos įkvėptas.
Nevartok Dievo termino, jeigu jautiesi nepatogiai. Nesistenk apsimesti, jog tiki tuo, kuo netiki. Net ir netikėdamas, tačiau vadovaudamasis tam tikrais principais, gali pasiekti ir išmokti naudotis giliai savyje užsislėpusiomis kūrybinėmis galiomis.
Nesvarbu, kiek tau metų, koks tavo gyvenimo pasirinkimas ir profesija, ar kūrybiškumo sieki dėl su menu susijusios karjeros ar dėl laisvalaikio pomėgio, ar tiesiog dėl savęs. Siekti kūrybiškumo - nėra per vėlu, nėra kvaila ir visai ne egoistiška. Atvirkščiai, mano ilgametė darbo patirtis byloja, jog kūrybiškumas - tai mūsų prigimtis, kuri paprastai slepiasi po storu per daugelį metų sukauptu nusivylimų, abejonių, kritikos ir kitų neigiamų patirčių sluoksniu.
Net jeigu tavo kūrybiškumas yra užblokuotas (o tai galima pasakyti apie kiekvieną iš mūsų) - naudodamasis šiuose puslapiuose pateiktais metodais tikrai gali išlaisvinti bent dalį savo kūrybinio potencialo, net jeigu pats tuo ir netiki, net jei ir nevadini to dvasiniu atgimimu.
Kitaip sakant, teorija - nesvarbu. Viskas slypi praktikoje, kurios metu nutiesi ir išvalysi savo sąmonėje kelius, kuriais vidinė užsislėpusi kūrybinė energija pasieks tavo sąmoningas mintis ir leis tau save išreikšti."
Mažas trigrašis, bet gana svarbus. Dažnai galvodami apie Dievą, Kūrėją, dievus, aukštesnes jėgas ir pan. nesąmoningai sukuriame "aukštesnės-žemesnės būtybės" ar "mokytojo-mokinio", "prašančio-duodančio" arba "pono-pavaldinio" santykį. Tarsi nuolankiai ir kartais net nusižemindami prašytume aukštesnės rankos pagalbos. Norėdama išvengti šio klaidingo įvaizdžio, siūlau į šio blogo kontekste minimą "dievišką galią" žiūrėti kaip į savo vidinį šaltinį. Neišsenkama kūrybinė energija, kurią dėl savo prigimties galime drąsiai netgi vadinti "dieviška", slypi ne danguje, ne kitose sferose, o tavyje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą