Vietoj pusryčių - Rytiniai puslapiai

"Einant Menininko keliu, aš išskiriu du pagrindinius įrankius, kurie turi didžiausios galios tavo kelionei. Abu yra itin svarbūs ir abiems reikės nuolatinio tavo dėmesio visos kelionės metu.  Šiame skyriuje detaliai ir išsamiai pristatysiu Rytinius puslapius. Kitame kalbėsiu plačiau apie Pasimatymą su savimi. Prašau, skaityk itin įdėmiai ir dėkis viską į širdį.

Abu aprašyti įrankiai yra ypatingai paprasti. Tad pradėk jais naudotis jau šiandien!"

Trumpas komentaras. Jau šiandien kanceliarinių prekių parduotuvėje įsigyk storą A4 formato spiralinį sąsiuvinį linijomis. Tai geriausia priemonė rytiniams puslapiams užrašyti.

Rytiniai puslapiai

"Norėdamas atgauti savo kūrybiškumą, pirmiausia, turi jį savyje atrasti. Mano tau siūlomas būdas kūrybiškumo paieškoms - tai, iš pirmo žvilgsnio, gana beprasmiškos rašliavonės, kurias aš vadinu Rytiniais puslapiais. Einant Menininko keliu Rytiniai puslapiai turi būti užrašomi kasdien viso kurso laikotarpiu, o gal net ir ilgiau. Aš pati juos rašau jau beveik du dešimtmečius, kai kurie mano studentai juos rašo beveik tiek pat laiko ir dabar jokiu būdu jų nemestų.

Rytiniai puslapiai, paprastai tariant, tai nuolatinis nenutrūkstamas tavo minčių srautas, užrašytas trijuose puslapiuose.

O varge, ir vėl rytas, ir vėl į darbą. Ir vėl nežinau, apie ką rašyti. Visiškai niekas neateina į galvą. A jo, šiandien žadėjau paskambinti daktarei, susitarti dėl vizito. Įdomu, ar jau jie gavo mano patvirtinimą. Vakar užmiršau kojines išsiskalbti. Kažko valgyt norisi ir galva sukasi šiandien...

Nėra teisingo būdo užrašyti Rytinius puslapius. Tai ne menas, tai ne rašymo pratimas. Nereikia paisyti gramatikos ar skyrybos, ar stiliaus taisyklių. Šių puslapių tikslas - tai tiesiog nuolatinis tavo rankos su tušinuku judėjimas virš popieriaus paviršiaus tol, kol trys puslapiai tampa pilnai prirašyti. Kas sukasi tą rytą tavo viduje, tas tegu atsigula ir ant popieriaus. Mažmožiai, beprasmybės, banalybės, kvailybės, keistenybės... Visos mintys yra vienodai vertos būti užrašytos Rytiniuose puslapiuose.

Rytiniuose puslapiuose užrašytos mintys neturi skambėti protingai (nors kartais ir pasitaikys). Atvirkščiai, dažniausiai jos skambės kvailai, netgi piktai, neigiamai. Svarbiausia - NESKAITYK to, ką užrašei. NIEKAS NEGALI SKAITYTI. Rytiniai puslapiai yra skirti tiktai tau. Ir jų tikslas - būti užrašytiems. Skaityti nereikia ir negalima.

Jeigu jauti, jog bus sunku susilaikyti nuo skaitymo arba kas nors kitas gali perskaityti - rašyk ant atskirų lapų ir užrašęs tiesiog įkišk į paslėptą voką. O patogiausia rašyti spiraliniame sąsiuvinyje, tuomet tereikia užversti (ir nebeatversti) prirašytus puslapius. Tiesiog rašyk iki trys puslapiai bus prirašyti. Ir pakartok tą patį rytoj... Ir poryt. Ir užporyt.

1999 m. Rugsėjo 30d... Savaitgalį buvom kaime. Marija turėjo atlikti tą keistą namų darbą, berods, biologijai, tai ėjom gaudyt vabalų. Rytas buvo gražus, kaip nekeista, jaučiausi išsimiegojusi...

Rytiniai puslapiai kartais bus gana spalvingi, tačiau dažniausiai - persmelkti įvairių negatyvių emocijų, be vientisos minties, nuolat besikartojantys, išpūsti ar vaikiški, pikti ar nuobodūs, netgi kvaili. Taip ir turi būti.

1999 m. Spalio 15 d... Ir vėl ankstyvas rytas, ir vėl man skaudą galvą. Nuo pat ryto! Kiek gi galima, o vakar dargi atsiguliau anksčiau. Gal verčiau išgersiu tabletę, kol neįsiskaudėjo. Nors man visada atrodo, kad geriau vaistų negerti, jeigu tik galiu. Bet kai įsiskaudės, o šiandien gi posėdis. Vakar viršininkas atrodė juokingai su tuo mėlynu kaklaraiščiu. Kad tik neužmirščiau popierių atiduoti... O gal čia gripas? Nu jo, kažkaip pavargus jaučiuosi. Pala, o kada mano serialas, šiandien? Šiandien kas, antradienis? Nea, lygtais, nebežinau. Ai dzin. Įdomu, ar pavyks man atostogoms į Egiptą...

Visos tos niekingos, inkščiančios, apgailėtinos mintys stovi tarp tavęs ir tavo kūrybiškumo, blokuodamos pastarajam kelią į išorinį pasaulį. Nerimas dėl darbų, namų, šeimos, savęs, mašinos, keisto mylimojo žvilgsnio vakar vakare - visa tai tupi mūsų pasąmonėje ir nuodija mūsų mintis, o kartu ir savijautą. Išliek viską ant popieriaus!

Rytiniai puslapiai - tai pagrindinis įrankis, pagrindinis metodas, siekiant savo kūrybiškumo atgavimo. Būdami užblokuoti paprastai esame linkę nuolat save kritikuoti, nuolat jaučiamės, jog darome nepakankamai. Tampame savo viduje susikurto idealaus paveikslo vergais, nuolat siekiame neegzistuojančio tobulumo. Tampame savo pačių griežčiausiais kritikais ir į viską žvelgiame pro racionalumo prizmę, be perstojo sau  kartodami ir primindami, kokie esame nevykę, kaip kažko nesugebame ar nemokame.

Įsidėmėk ir nuolat sau primink: sau skirta vidinė kritika - tai viso labo užsistovėjusi nuomonė, o ne tiesa ar faktais. Reikia laiko, kol išmokstame nebekreipti tiek dėmesio į tai, ką sako kritikuojantis balsas. Kas rytą tik atsikėlę užrašydami visas į galvą ateinančias mintis - išmokstame tą balsą atpažinti bei jį nuslopinti.

Nu ir ką aš čia dabar rašau, nesąmonė kažkokia. Net gramatikos nebeatsimenu. Tik savo laiką eikvoju. Geriau jau žinias pažiūrėčiau ar peržiūrėčiau prezentaciją. Bent kažkokios pamatuotos naudos būtų. O čia. Pilstau iš tuščio į kiaurą. Ir ką ketinu tuo pasiekti? Tapsiu naujuoju Pikaso ar Čiurlioniu? Ot durnius!

Rytiniai pusryčiai neturi teisingo formato, kad ir ką, kad ir kaip užrašytum, viskas tinka. Taigi bet kokie kritinio balso švaistymaisi yra nieko verti. Leisk jam išsilieti (nors dažnai nebus kur nuo to pabėgti). Tiesiog leisk rankai rašyti. Ir rašyk tol, kol trys puslapiai bus pilni. Užrašyk sau skirtą savo kritiką. Ir žinok, jog tau augant, tau bręstant ir tobulėjant, kartu auga ir vystosi tavo kritinis balsas. Kad ir ką naujo ir naudingo padarytum ir sukurtum, kritikuojantis balsas ras kažką naujo prikišti.

Įsivaizduok tą nuolat šnypščiantį ir kurstantį nepasitikėjimą vidinį balsą kaip gyvatę arba šiaip neigiamą herojų. Nupiešk ar išsikirpk jį vaizduojantį paveiksliuką. Tada storu raudonu markeriu nubrėžk ant jo didelį X ir pasikabink virš stalo, prie kurio dažniausiai rašai Rytinius puslapius. Tegu tai būna tau nuolatinis priminimas, jog ne visos tavo mintys yra, pirmiausia, teisingos, o antra, naudingos. Išmokęs jas atpažinti ir jų nepaisyti, atlaisvinsi kelią savo kūrybiškumui.

Kalbant apie vidinę sau skirtą kritiką, svarbu nuolat prisiminti ir išmokti neimti tos kritikos "už gryną pinigą". Nuolat stebėdamas kritikos apsireiškimus berašant rytinius puslapius, išmoksi tai padaryti.

Rytiniai puslapiai privalo būti prirašyti kasdien. Būtinai, be jokių diskusijų. Nėra noro, nėra nuotaikos, nėra laiko... Norėsis atrasti daugybę itin svarbių priežasčių, kodėl šiandien negali rašyti. Nesvarbu. Sėsk, atsiversk ir rašyk.

Trys puslapiai - kas tik šaus tau tuo metu į galvą, o ranka užrašys. Štai ir viskas. Nėra daugiau ko pasakyti apie šių puslapių rašymą. Jeigu niekas neateina į galvą, taip ir užrašyk:

Šiandien nežinau, apie ką rašyti. Nu tikrai nežinau, nieks neateina į galvą. Mano raštas visai gražus. Jeigu rašysiu didesnėm raidėm, greičiau prirašysiu, bet ką taip apgausiu? Save? Ai, bet tikrai, nežinau, ką dar parašyt? Ir dar du lapai liko, kaži kiek valandų. Vis tiek nėr ką rašyt. Nėr ką rašyt. Nėr ką rašyt. Nėr ką rašyt. Nėr ką rašyt. Nėr ką rašyt...

Rašyk bet ką, kol prirašysi tris pilnus puslapius.

Kai manęs mokiniai klausia, kodėl jiems reikia kas rytą rašyti, aš atsakau: "Tam, jog patektumėm į kitą pusę". Jie mano, jog juokauju, tačiau aš kalbu gana tiesiogiai. Mūsų kūrybiškumas slypi kitoje baimės, abejonės, nuotaikų ir ypač vidinės kritikos pusėje. Atitrūkę nuo savo pačių kritikos atrasime ramybės ir atokvėpio kampelį savo sieloje, kur galėsime įsiklausyti i vidinę tylą ir išgirsti vidinį kūrybos šauksmą.

Dabar čia būtų tinkama paminėti keletą žodžių apie loginį mąstymą ir artistišką mąstymą. Loginis protas - tai pasirinkti leidžiantis, kategoriškas, linijinis protas, į pasaulį žiūrintis pagal žinomas ir išmoktas kategorijas. Loginiam protui arklys - tai skirtingų kūno dalių visuma, o miškas rudenį - tai geltoni, raudoni, rudi, rausvi, gelsvi, žali medžiai ir krūmai.

Pagrindinė logiško proto funkcija - išlikimas, kurio siekiama žinomomis ir išmoktomis priemonėmis. Viskas, kas iki šiol buvo nežinoma, suvokiama kaip pavojinga ir neteisinga.

Šis logiškai mąstantis protas, slypintis kairiajame smegenų pusrutulyje - tai ir mūsų vidinis kritiškas balsas, nuolat komentuojantis bei permąstantis intuityviai atėjusias mintis.

Artistiškas protas - tai mūsų kūrėjas, išradėjas, mūsų vidinis vaikas, asmeninis išsiblaškėlis profesorius, kuriam patinka netvarka ir keistenybės, kuris mėgsta jungti iš pažiūros visiškai skirtingus daiktus ir idėjas bei kuris į viską žvelgia kiek poetiškai.

Artistiškas protas - tai mūsų kūrybinis, visapusiškas protas, mąstantis ne linijomis, o ištisomis struktūromis ir netikėtais niuansais. Žiūrėdamas į rudeninį mišką, jis mato nepaprastą grožį, nuostabią rudeninę puokštę. Artistiškas protas mėgsta asociacijas ir laisvę, jam visai nesunku atrasti ir sukurti naujas sąsajas, nuolat įkvėpiant netikėtiems junginiams naujas matomas ir užslėptas reikšmes.

Kodėl tiek daug kalbu apie tai? Nes rytinių puslapių tikslas - išmokti užčiaupti loginį protą ir leisti pasireikšti artistiškajam.

Mūsų kritiškas balsas - tai kadaise itin reikalingo išlikimo mechanizmo palikimas. Kažkada jo tikslas buvo greitai ir tiksliai nuspręsti, kaip pasielgti gyvybei pavojingomis aplinkybėmis. Tačiau dar ir šiandien, mums saugiai sėdint savo namuose, šis kritiškas savisaugos mechanizmas nepaliauja veikti ir nuolat skanuoja mūsų mintis ieškodamas galimų pavojų. O pavojinga dažniausiai tai, kas nauja. Taigi visos kūrybinės mintys ir sumanymai tampa pagrindiniu šio mechanizmo taikiniu ir mes dažniausiai jam pasiduodame, numodami ranka į savo kūrybines svajones.

Kova su šiuo savisaugos mechanizmu - tai kova su savimi, vargu, ar pergalė kada nors bus įmanoma, šis mechanizmas yra neatsiejama mūsų dalis. Vis dėlto kas rytą rašant po tris puslapius galima išmokti atpažinti ir atsiriboti nuo šio kritiško, save apsaugoti siekiančio balso.

Gali galvoti apie Rytinius puslapius kaip apie tam tikrą meditacijos būdą. Nors patys puslapiai vargu ar primins ką nors dvasiško, dažniausiai bus itin neigiami ir materialistiniai, tačiau tam tikra prasme - tai mūsų kontempliacija, leidžianti išsilieti ant popieriaus visoms viduje esančioms mintims ir siekiant įžvalgų apie savo pačių gyvenimą ir norint jį pakeisti.

Nuolat pareigingai rašant Rytinius puslapius, kas rytą po tris puslapius ištisai be sustojimo, neišvengiamai galiausiai išgirsime savo tikrąjį balsą, pasakojantį mums apie mūsų autentiškus norus, svajones, o gal netgi pašaukimą. Rytiniai puslapiai - tai būdas suformuoti stiprų ir tikrą savitumo jausmą. Susivokti, kas mes esame. Ne paviršiuje, ne dėl kitų, o giliai viduje, vien tik dėl savęs. Tuo pačiu tai ir vingiuotas kelias gilyn, mūsų šerdies link, kurioje mūsų kūrybiškumas susilieja su neišsenkama viso pasaulio kūrybine energija.

Rytiniai puslapiai padeda mums susivokti viduje, atpažinti mūsų vidines svajones. Neįmanoma diena po dienos, savaitė po savaitės, mėnuo po mėnesio skųstis esama situacija ir nieko nesiimti norint ją pakeisti. Galimi veiksmai galiausiai nuguls ant popieriaus, vidinis pasiryžimas subręs ir imsime keistis. Puslapiai išves mus iš sunkių ir be išeities situacijų visiškai naujais ir netikėtais keliais.

Aš pati pirmą kartą pradėjau rašyti rytinius puslapius gyvendama Taose, Naujoje Meksikoje. Prisimenu, nuvykau ten norėdama savyje susiprasti ir atrasti, tik dar nelabai žinojau, ką. Išvykti mane privertė trečią kartą iš eilės atmestas mano filmo scenarijus, dėl kažkokių vidinių studijos nesutarimų. Nors tai nuolat nutinka filmų rašytojams, bet man to buvo per daug, reikėjo pertraukos atsigauti, jaučiausi tarsi sudaužyta širdimi...mano ilgai brandinti bei itin brangūs širdžiai scenarijai buvo atmesti. Taigi vykau į Naująjį Meksiką nuraminti širdies.

Gyvenau mažame namelyje, iš kurio kiemo atsivėrė nuostabus Taoso kalnų vaizdas. Ėmiau kas rytą rašyti, be tikslo, tiesiog atsikėlus imdavau popieriaus lapą ir rašydavau. Niekas man to neliepė, niekada negirdėjau kažką taip darant. Tiesiog jaučiau viduje tą nenumaldomą jausmą imti ir rašyti, taigi taip ir dariau. Kas rytą sėdėdavau prie medinio stalo, žiūrėdavau į kalnus ir rašydavau.

Rašymas man buvo tarsi būdas leisti laiką. Galėjau tiesiog be paliovos spoksoti į kalnų grožį, o galėjau ir rašyti. Taigi rašiau. Kalnas, kasdien vis kitoks, vis kitokioje ryto, dienos ar vakaro šviesoje man vis sukeldavo įvairių klausimų. Vieną dieną paskendęs debesyse, kitą dieną nušviestas saulės - tai buvo esminis objektas tiek mano horizonte, tiek mano puslapiuose. Ką visa tai reiškė? Klausimas atsikartodavo kiekviename puslapyje, kiekvieną rytą. Tik jokio atsakymo nebuvo.

Ir štai, vieną drėgną rytą nežinia iš kur visiškai naujas veikėjas, vardu Džonis, įžengė į mano puslapius. Be jokio išankstinio plano ar pasiruošimo aš pradėjau rašyti romaną. Rytiniai puslapiai nutiesė man kelią.

Taip ir kiekvienas, kasdien pareigingai rašydamas galiausiai atras ryšį su savimi bei savo kūrybiškumu ir vidine išmintimi. Kas kartą susidūrusi su nežinoma situacija ar problema, rašydama Rytinius puslapius paprašau patarimo.

Mažoji Džulija (mano klausimai paprastai prasideda kreipiniu į mano vidinį vaiką), ar aš turėčiau jiems papasakoti apie vidinę išmintį?

Atsakymas: Turėtum jiems pasakyti, jog kiekvienas iš mūsų turime tiesioginį ryšį su neišsenkamu kūrybos šaltiniu viduje (arba Didžiuoju Kūrėju). Niekam nereikia tarpininko. Pasakyk jiems, jog jie patys turėtų išbandyti šią techniką savoms problemoms spręsti. Ir jie išbandys.

Kartais atsakymas pasirodo per daug paprastas. Tačiau laikui bėgant supratau, jog tai viso labo mano kritiška nuomonė, nes atsakymai visuomet būdavo tikslūs. Daug tikslesni ir teisingesni nei bet kokie ilgi ir sudėtingi postringavimai. Taigi aš jums sakau: "šie rytiniai puslapiai, tai tam tikra meditacijos forma; aš juos kas rytą rašau, nes jie veikia!"

Paskutinė pastaba...šie puslapiai nėra skirti tik rašytojams, jeigu kartais taip pasirodė. Jie skirti absoliučiai visiems, skulptoriams, poetams, aktoriams, teisėjams, namų šeimininkėms, vyrams, moterims, mokytojams, bedarbiams ir pan.

Galbūt leidiesi į šį kursą su konkrečiais tikslas, išlaisvinti konkretų menininką savyje, tačiau pagrindiniai įrankiai gali tave nustebinti ir priminti apie sritis, kurias jau seniai pamiršai ar apie kurias niekada nė nesusimąstei.

Taigi nesvarbu, ar prieš pradėdamas daryti Rytinius puslapius (būtent, daryti, jei rašymą laikysime tam tikra meno atšaka) jauti norą pradėti, ar galvoji, jog tai visiška nesąmonė, ar nejauti nieko, tiesiog darai, kas rekomenduojama. Svarbu, jog to imtumeisi pareigingai. Visa kita padarys rytinių puslapių rašymas.

Nenori rašyti? Taip ir užrašyk. Jautiesi įkvėptas? Ir tai užrašyk. Abejones, ir tas užrašyk. Užrašyk viską, kas tik šaus į galvą. Ir taip, iki trys puslapiai bus visiškai prirašyti. Užversk sąsiuvinį iki kito ryto."