"Pirmoji Menininko kelio savaitė skirta tau atgauti savo saugumo jausmą. Prasidėjęs procesas gali šiek tiek svaiginti, gali jausti norą viską ignoruoti. Šios savaitės esė bei užduotys padės tau sustiprinti savo saugumo jausmą, kuris savo ruožtu leis leistis į vidinio kūrybiškumo paieškas be baimės.
Vienas iš svarbiausių ir, deja, itin sunkiai aptinkamų dalykų kiekvienam menininkui - parama. Jau vaikystėje tėvai retai kada teigiamai sureaguoja į kūrybines savo vaikų užgaidas. Suaugusieji bando įspėti ir suprotinti savo vaikus užuot suteikę jiems laisvės veikti ir patirti. Taigi jauniesiems talentams prie savų baimių prisideda dar ir tėvų baimės ir jiems nieko kito nebelieka kaip tik įsitaisyti prieblandos pasaulyje "Kas būtų buvę, jeigu..." Būtent čia gimsta taip vadinamieji Šešėliniai menininkai, įstrigę tarp svajonių veikti ir nepasisekimo baimės. Tėvai, nors ir linkėdami gero, dažnai įteigia, jog menas ir kūryba - tebūnie laisvalaikio užsiėmimai, o ne tikroji profesija, o jeigu vaikas vis tiek svarsto kūrybinės karjeros galimybes, jam patariama surimtėti ir mąstyti protingai.
Nors patys viduje taip pat kūrėjai, šešėliniai menininkai dažnai randami šalių tų, kurie meną ir kūrybą pasirinko kaip pagrindinę profesiją ir viešai skelbiasi esą meno žmonės. Taigi dažniausiai būtent drąsa išsiskirti, o ne talentas atskiria kuriančius menininkus nuo šešėlinių. Šešėliniai menininkai bijo išsišokti, bijo siekti kūrybinės laisvės, bijo, jog svajonė subyrės vos prie jos prisilietus. Jie dažniausiai pasirenka saugesnes, bet vis tiek su menu susijusias profesijas. Romanų ir novelių rašytojai pasirenka darbus laikraščiuose ar reklamų agentūrose. Užsislėpę aktoriai tampa teisininkais ar mokytojais, įvairūs atlikėjai - gastroliuojančių artistų vadybininkais. Šešėliniai menininkai metų metus save viduje kaltina, jog leido svajonei praeiti pro šalį ir jos nesivijo. Tačiau šis į save nukreiptas žiaurumas tik dar labiau sustiprina suluošinto menininko mentalitetą.
Šešėliniai menininkai dažnai nežino, jog savo kūrybinę dvasią ir prigimtį reikia puoselėti. Jie patys tikriausiai niekada nebuvo pakankamai puoselėti, taigi dabar jaučiasi kalti, jog pasidavė savo baimėms. Norėdami iš šešėlių patamsės išlįsti į dienos šviesą, užsislėpę kūrėjai, pirmiausia, turi išmokti savimi rūpintis, turi išmokti rimtai ir atsakingai priimti savo kūrybiškumą. Kūrybiška prigimtis - tai kiekvieno iš mūsų viduje esantis mažas vaikas, kuriam reikalingos švelnios, sąmoningai globojančios rankos. Kūryba - tai žaidimas, ir šešėliniai menininkai turi išmokti sau leisti žaisti.
Atmink - tavo kūrybiškumas, tai vaikas tavyje. Surask ir apgink tą vaiką. Mokytis sau leisti kurti, tai tarsi mokytis iš naujo vaikščioti. Mažasis kūrėjas išmoks vaikščioti tik pradėjęs šliaužti. Neteisk savo pirmųjų kūrybinių rezultatų bei neleisk kitiems užgaulioti savo dar tik beatgimstančio menininko. Kitaip sakant, nelygink savo - pradedančiojo - kūrybos su didžiųjų meistrų šedevrais, nerodyk savo pirmųjų pastangų itin kritišką akį turintiems artimiesiems. Menininkas atgims tik užgijus senoms žaizdoms, tad neleisk atsirasti naujoms.
Norėdama būti kuriančia asmenybe, pirmiausia turi tapti blogai kuriančia asmenybe. Leisk sau būti pradedančiąja. Tik būdama bloga artistė apskritai gausi galimybę būti artiste. Ir tik laikui bėgant bei tobulėjant galėsi tapti gera artiste.
"O žinai, kiek laiko praeis, kol aš iš tiesų išmoksiu bent šiek tiek pramokti ir sukurti kažką bent šiek tiek puikaus"
Tiek pat metų, kiek ir neleisdama sau kurti ir tobulėti.
Taigi pradėkim. Vienas iš būdų puoselėti savo trapią kūrybinę dvasią, tai iš arčiau pažvelgti į neigiamas mintis ir paversti jas teigiamomis.
Apie neigiamas mintis
Abejonės savimi, kritika, bloga nuomonė apie save - visos šios neigiamo mintys tai ne kas kita, kaip bandymas savo apsaugoti nuo nežinomybės ir likti saugioje komforto zonoje, kur viskas sena ir pažįstama. Mat būdami nelaimingi bent jau žinome, kas esame, ir jaučiamės saugūs.
Saugumo zonoje mus laiko tokios mintys ("Aš negaliu kurti, nes...") :
- ...niekas manęs nesupras
- ...visi sakys, kad aš keistuolė.
- ...išprotėsiu.
- ...reiks apleisti šeimą ir artimuosius.
- ...vis tiek nemoku rašyti. Ir piešti. Ir šokti.
- ...mano visos idėjos be ryšio.
- ...vyras nepritars. Žmona irgi.
- ...ką pasakys vaikai ir tėvai.
- ...vis tiek pinigų neatneš.
- ...nusigersiu.
- ...neužsidirbau. Nenusipelniau.
- ...vis tiek jau per vėlu...kur tau su mano amžiumi!
- ...aš per jauna, gal vėliau, kai labiau subręsiu.
Neigiami įsitikinimai yra būtent - įsitikinimai, o ne faktai. Pasaulis niekada nebuvo plokščias, nors žmonės ir buvo kadaise tuo įsitikinę. Ir tu nesi beprotė, pamišusi, kvaila, nemokša ir savanaudė vien todėl, jog manai tokia esanti. Tai viso labo tavo vidinės baimės, laikančios tave įkalintą saugumo zonoje ir neleidžiančios ištrūkti už jos ribų.
Juk ir pati žinai, kiekvieną neigiamą mintį galima labai nesunkiai paversti teigiama:
Neigiamos mintys (Menininkai yra:) --- Teigiamos mintys (Menininkai gali būti:)
- Girtuokliai --- Blaivūs
- Pamišę --- Sąmoningi
- Pasileidę --- Moralūs
- Bankrutavę --- Finansiškai apsirūpinę
- Prakeikti --- Laimingi
- Tokie gimę --- Tokie tapę
Kitos tavo pačios pinklės, tai arba-arba logika paremtas mąstymas: laisvė kurti arba finansinė gerovė; kūryba arba šeima ir pan. Peržvelk tokias mintis ir pakeisk jas į panašias į šias:
- Aš galiu kurti ir būti finansiškai sėkminga.
- Aš galiu būti menininke ir šeimos žmogumi.
Tavo vidinis sąjungas kovoje su neigiamomis mintimis - pozityvumas
Būdami užblokuoti, suluošinti menininkai, dažnai nesugebame savo nepasitenkinimo laikyti viduje ir jis tampa aršia kritika tiems, kurie išdrįso. Tačiau kitų pastangų nurašymas ir kritikavimas mums nepadeda, atvirkščiai, tik dar giliau nustumia senas svajones ir patiems kurti. Aplinkiniams sakome: "Aš tikrai galėčiau tai padaryti daug daug geriau..." Belieka tik pridurti, o taip, jeigu tik darytum. Jeigu tik leistum sau tai daryti, leistum sau kurti.
Šiuo atveju geriausia pagalba sau pačiai - tai teigiamos mintys. Iš pradžių teigti sau kažką pozityvaus labai sunku, skamba kvailai, pasipūtusiai, gėdingai. Pabandyk pati, ištark sau garsiai: "Aš, Marija (arba Juozas - pasakyk savo vardą) esu talentinga skulptorė, poetė, rašytoja, mokytoja, virėja..." Gali įterpti ką tik nori. Ir pabandyk tai sau pasakyti dešimt kartų iš eilės. Dar geriau. Ištark balsu ir užrašyk ant popieriaus. Būsi nustebinta, kiek daug supuvusių minčių tavo sąmonė išvilks į dienos šviesą. Užrašyk jas. Šitie puvėkai atspindi tavo vidinius neigiamus nusistatymus, kurie mažuose bjauriuose nagučiuose laiko tavo raktą į laisvę. Tad būtinai juos užrašyk.
Iš kur tokios mintys ateina? Metas pabūti detektyvais ir atsekti kiekvienos neigiamos minties šaltinį ar įkvėpėją. Galbūt tai tėvų kadaise pasakyti žodžiai? Pikto linkėjusių draugų, klasiokų ar kolegų? O gal senamadiško mokytojo? Lengviausias būdas susekti kaltininkus - suskaidyti savo gyvenimą kelerių metų laikotarpiais ir kiekvieną iš jų peržvelgti, prisimenant labiausiai įtakojusius asmenis ir įvykius. Supratus, kas slepiasi už abejonių ir kritikos sau, bus lengviau įvardinti pagrindines neigiamas mintis ir jų priežastis bei pakeisti jas pozityviu mąstymu.
Kiekviena supuvusi mintis turi būti sunaikinta, o geriausias būdas tai padaryti - ją paversti pozityviu įsiteigimu. Taigi "Aš, Juozas (arba Marija) esu visiška(s) nevėkšla" paversk į "Aš, Juozas (arba Marija) esu talentinga ir kūrybiška asmenybė".
Visos savaitės metu stebėk ir užrašyk visas supuvusias mintis, tuomet paversk jas teigiamomis. Perskaityk savo pozityvius įsiteigimus šią savaitę kasdien, po savo rytinių puslapių.
Gali sau pritaikyti ir vieną iš šių teiginių:
- Aš esu neišsenkančios kūrybinės jėgos įsikūnijimas, visas mano darbas eina į gera.
- Mano svajones įkvepia neišsenkanti kūrybinė energija manyje, ta pati energija padės man jas įgyvendinti.
- Kai kuriu ir įsiklausau, atrandu kelią.
- Kūrybiškumas - tai mano prigimtis.
- Mano kūrybiškumas gydo mane ir kitus.
- Aš galiu sau leisti puoselėti savo kūrybiškumą.
- Pasinaudodama keliais paprastais metodais, leisiu savo kūrybiškumui sužydėti.
- Būdama kūrybiška, leidžiu savo prigimčiai atsiskleisti.
- Mano kūrybiškumas visuomet veda į tiesą ir meilę.
- Mano kūrybiškumas padeda man atleisti sau ir kitiems.
- Klausydama savo kūrybiškumo, atrandu kelią.
- Klausydama savo kūrybiškumo, atrandu kelią atverti savo neišsenkamus kūrybinės energijos šaltinius.
- Aš noriu ir esu pasiryžusi kurti.
- Aš noriu ir esu pasiryžusi išmokti sau leisti kurti.
- Aš noriu ir esu pasiryžusi atverti savo vidinius kūrybiškumo lobynus.
- Aš noriu ir esu pasiryžusi tarnauti kurdama.
- Aš noriu ir esu pasiryžusi patirti savo kūrybinę energiją.
- Aš noriu ir esu pasiryžusi atskleisti ir naudotis savo kūrybiniais talentais."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą