"Antroji Menininko kelio savaitė tau parodys, jog savo tapatybės suvokimas - tai žingsnis kūrybiškumo atgavimo link. Savaitės metu iš naujo pažvelgsi į save, savo galimybių ribas, poreikius bei pomėgius. Esė bei užduotys padės tau iš naujo atrasti, ką reiškia būti savimi ir tiesiog...būti.
Daugeliui iš mūsų sunku ir visiškai neįprasta pasitikėti savo iš naujo atrastu kūrybiškumu. Toks elgesys kartais net pasirodo grasinantis ne tik mums, bet ir mūsų artimiesiems. Dažnai galime jaustis -ir atrodyti - padriki, tari pasimetę. Ir tai yra normalu, nes ilgą laiką mus blokavusios mintys bei nusistovėję elgesio aspektai ima atsipalaiduoti, užleisti vietą natūraliai mūsų prigimčiai. Tai pirmasis pliūpsnis, kuomet eidami savęs link jaučiamės lyg pamišę.
Tai tam tikras, specifinis procesas, dažnai matomas tuomet, kai kažkas bando išsilaisvinti iš savo vidinių pančių kūrybiškumo link. Svarbu atminti, jog mums įgaunant daugiau galios ir stiprybės, mūsų abejonės savimi tampa svaresnės ir netgi įkyresnės.
- "Nu gerai, praeitą savaitę man pasisekė, bet tai tik laikina..."
- "Nu gerai, tai prirašiau kasdien po tris puslapius, nu ir kas..."
- "Nu ir kas iš to, dabar va, tik reikia griebtis kito didelio žingsnio tuojau pat! Cha, tarsi aš galėčiau, ką aš bandau apgauti? Nei dabar, nei kada nors... Tai ne man!!!"
Tokie abejonių savimi pliūpsniai neturi jokio pagrindo, tačiau jeigu tik pradėsime jų klausyti, prarasime taip sunkiai iškovotą tvirtos žemės lopinėlį po kojomis. Lygiai kaip kad atsigaunantis alkoholikas turi vengti pirmosios taurelės, taip ir atsigaunantis menininkas turi vengti pirmos neigiamos minties.
- "Man atrodo, kad čia nėra gerai."
- "Manau, tai niekur neveda."
- "Manau, kad man nieko neišeis."
Tokios atakos gali ateiti tiek iš vidinių, tiek iš išorinių šaltinių ir jas neutralizuoti galime tik iki galo supratę, jog tai viso labo vidinis virusas, nukreiptas kovai prieš mūsų kūrybiškumą.
Jeigu pasiduosime vidinėms dvejonėms pačioje proceso pradžioje, neigiamos mintys galiausiai nuves susinaikinimo link. Tik pabandyk kam nors parodyti savo Rytinius puslapius - tai vienas iš tiesiausių būdų susinaikinimo link. Atmink, Rytiniai puslapiai skirti tik tavo kas rytiniam užrašymui, jų skaityti ar kam nors rodyti - nevalia.
Nuodingi draugai
Mūsų kūrybiškumas klesti, kuomet jaučiamės saugūs bei save nuoširdžiai priimame. Mūsų vidinis kūrėjas, tai kaip mažas vaikas viduje, kuris jaučiasi laimingas, kuomet jaučiasi saugus. Taigi kaip ir atidūs tėvai, turime išmokti savo vidinį vaiką menininką leisti tiktai į saugių draugų būrį.
Visai nestebina faktas, jog mums, atsigaunantiems menininkams, patys pavojingiausi yra tie draugai, kurių kūrybiškumas yra užblokuotas, mūsų atsigavimas jiems dažnai atrodo grasinantis. Nesitikėk, jog tavo užblokuoti draugai ir artimieji plos tau siekiant atsigavimo, kaip kad geriausi tavo draugai iš baro nenorės švęsti tavo blaivybės. Taigi būk atidus ir sąmoningas subtiliam sabotažui, nes jų abejonės sukels ir padidins tavo paties abejones. Būk itin atsargus ir itin saugok savo beatsigaunančią menininko sielą viduje.
Pagrindinis mūsų kūrybiškumo puoselėjimo elementas yra ne kas kita kaip savęs puoselėjimas ir ugdymas. Per savęs puoselėjimą mes puoselėjame mūsų ryšį su vidiniu neišsenkančios kūrybinės energijos šaltiniu. Kartus su šiuo ryšiu plėtosis ir mūsų kūrybiškumas, keliai atsivers priešais mus. Turime pasitikėti savimi ir judėti pirmyn su tikėjimu. Žengiant vis tolyn menininko keliu šis pasitikėjimas - savimi, gyvenimu, visata - tik stiprės. Tu išmoksi, jog lengviau yra rašyti negu nerašyti, piešti negu nepiešti ir t.t. Tu išmoksi mėgautis būti kūrybiniu kanalu ir išmoksi atsiriboti nuo galutinio rezultato. Atrasi praktikavimo džiaugsmą. Pats procesas, o ne produktas bus tavo dėmesys ir tikslas. Tavo paties gijimas - tai geriausia vilties žinutė kitiems, netgi kreizimeikeriams.
Kreizimeikeriai (iš anglų k. "crazy" -1) pamišęs, beprotiškas, 2) susižavėjęs; "maker" - darytojas)
Kreizimeikeriai - tai asmenybės, nuolat kuriančios aplinkines dramas ir audros centrus. Tai dažniausiai charizmatiškos, patrauklios, išmoningos ir mokančios įtikinti asmenybės, kurios šalia esantiems kūrėjams tarnauja kaip neišsanktis dėmesį atitraukiantis ir išblaškantis šaltinis. Vengiantys savo kūybiškumo dažnai siekia kreizimeikerių kompanijos, nes pastarieji padeda atitrūkti ir užsimiršti. Ar aplink tave yra kreizimeikerių? Atsakymą jau seniai turėtum pats žinoti ir juos visus nesunkiai atpažinti. Kreizimeikeriams patinka dramos, nes jie tampa centrinėmis žvaigždėmis, o visi aplinkiniai - pagalbiniais aktoriais, vaidinančiais pagal jų užmačias. Kadangi kreizimeikeriams reikalinga jėga ir energija, jiems tinka bet kokia žmonių grupė ar susibūrimas, nes tai jau nedidelė energetinė sistema, taigi tokių kreizimeikerių galima rasti beveik visur.
Ar tai būtų tavo apsėsta motulė, maniakas viršininkas, nuolat reikalaujanti draugė ar pamišęs sutuoktinis, kreizimeikerius sieja tam tikros lengvai atpažįstamos savybės. Jie sulaužo pažadus ir nesilaiko sutarto laiko, tikisi specialaus elgesio su jais, jiems nerūpi tavo realybė, jie eikvoja tavo laiką ir tavo pinigus, jie yra ekspertai skundikai ir kaltintojai, dažnai sukuria dramas (retai ten, kur joms priklauso būti), nekenčia tvarkaraščių, nekenčia tvarkos ir, svarbiausia, neigia, jog jie yra kreizimeikeriai.
Jeigu kreizimeikeriai yra tokia galinga griaunanti jėga, ką mes darome jų kompanijoje? Atsakymas paprastas ir žiaurus: būdami užblokuoti menininkai mes bet kokiomis aplinkybėmis siekiame likti tokie, kokie esame įpratę būti, t.y. užblokuoti. Ir nors gyvenimas šalia kreizimeikerių yra gąsdinantis, mums tai atrodo daug saugiau nei gąsdinanti mūsų pačių kūrybą gyvenime.
Tad jeigu vienas iš tavo artimiausių žmonių yra kreizimeikeris, turi sau pripažinti, jog nors jis ar ji tau ir trukdo, pirmiausia tai tu pats naudojiesi situacija būti šalia jo(s) ir taip vengi akistatos su savimi ir savo kūrybiniais poreikiais. Ką daryti jeigu jautiesi įsipainiojęs į santykius su kreizimeikeriu? Geriausia būtų ieškotis papildomos pagalbos apie tai, kaip išsivaduoti iš priklausomų santykių. O kitą kartą aptikęs save mąstant apie tai, kaip kreizimeikeris varo tave iš proto, paklausk savęs, kokios kūrybos vengi būdamas jo ar jos kompanijoje?
Skepticizmas
Na, dabar kad jau apšnekėjome kokius barjerus mums gali sukurti kiti, pažvelkime į priešą mūsų pačių viduje. Skepticizmas. Tai kone didžiausias įmanomas barjeras, kurį pastatome savo vidiniam norui praplėsti savo gyvenimą. Mūsų pačių giliai laikomas skepticizmas. Arba kitaip, slapta abejonė. Jeigu neišleisime šios abejonės lauk -ji gali mus sunaikinti Jeigu prisikastume prie pačios abejonės gelmės, būtų kažkas panašaus:
"Nu gerai, tai dabar pradėjau rašyti tuos rytinius puslapius, nu gerai, lyg ir esu labiau atsibudęs ir sąmoningas apie tai, kas vyksta aplinkui, na ir kas, visa tai tik atsitiktinumas. Nu gerai, nu kažkas gal ir susiklostė palankiai, durys atsivėrė, keista nesąmonė kažkokia".
Mums atrodo keista, jog kažkokia nematoma ranka atveria duris, nes vis dar abejojame, jog būti kūrybiškiems yra saugu ir priimtina. Su tokia nuostata mes ne tik kad žiūrime kiekvienam dovanotam talentui - arkliui į dantis, bet ir stengiamės juo atsikratyti ir išguiti iš savo gyvenimo kaip galima toliau.
Man patinka apie mūsų protą galvoti kaip apie kambarį, kuriame laikome savo idėjas ir mintis apie tai, kas įmanoma ir kas ne. Kambaryje yra durys, kurios visuomet būna šiek tiek praviros, o už jų cirkuliuoja daugybė idėjų, kurias laikome nepriimtinomis ir laikome jas būtent ten, už durų, neįsileidžiame jų vidun. Paprastai tik išgirdę ar pamatę ką nors nepriimtino, staigiai griebiame už durų rankenos ir greitai užtrenkiame duris. Tačiau dabar, kadangi siekiame atgauti savo kūrybines jėgas, turėsime išbandyti kiek kitokį metodą. Pirmiausia, turime šalin atidėti savo skeptiškumą, ir kai kitą kartą susidursime su keista atrodančia idėja ar sutapimu, vietoj užtrenkę duris, švelniai jas pastumkime plačiau. Bent trumpam atidėti į šalį savo skeptiškumą - gali būti labai įdomi patirtis. Taigi pradėk šią savaitę sąmoningai praktikuoti vis labiau atverti savo protą ir širdį.
Dėmesys
Labai dažnai žmonės mano, kad kūrybiškumas atsiveria kaip neišblėstantis fantazijos pomėgis, noras nuolat būti paskendus svajonių pasaulyje. Kitaip sakant, kūrybinis gyvenimas - tai didžiuliai betiksliai praleisto laiko tarpai... Tačiau iš tiesų yra atvirkščiai, neatsiejama kūrybinio proceso dalis - tai ilgi sutelkto dėmesio tarpai. Dėmesys - tai būdas įsilieti ir išlikti.
Išlikimas - tai blaivus mąstymas, o blaivus mąstymas - tai sugebėjimas atkreipti dėmesį ir pastebėti. Gyvenimo kokybė visuomet tiesiogiai proporcingai sugebėjimui žavėtis. Sugebėjimas žavėtis ir gėrėtis - tai atidumo dovana. Dėmesio išlaikymas padeda gyti. Tai gali būti konkrečios žaizdos gijimas, prarastos meilės, sergančio vaiko, sudaužytos svajonės, tačiau galiausiai skausmas, kuris ima gyti, tai visus kitus persmelkiantis - visiško vienišumo jausmas. Sutelkę dėmesį būname dabartyje, taigi būname įsilieję, prisijungę.
Pamenu, tą naktį, kai mirė mano mama, as užsimečiau švarką ir išėjau pasivaikščioti. Man lipant į už namo esantį kalną, švietė nuostabiai baltas mėnulis, tiesiai už juodų palmių siluetų. Nakties metu jis palengva slinko virš sodo, skalaudamas kaktusus blyškioje šviesoje. Dabar visuomet atsimindama mamą ir jos mirties dieną, prisimenu baltą mėnulį.
Vienas poetas kadaise pasakė, jog blogiausia, ką gali pasakyti apie žmogų, tai kad jis neatkreipė dėmesio.
Taigi pastabumas - neatsiejama kūrybiškumo dalis. Štai čia dar keletas kūrybingumo detalių arba "Kelio taisyklės".
"Kelio taisyklės"
Norėdamas būti menininku, turiu:
- ...atsiversti puslapį. Jame atrasti poilsį, išlieti svajones, stengtis.
- ...pripildyti stebuklingą šulinį - šulinys pilnėja rūpinantis savo menininku-vaiku.
- ...išsikelti mažus, lengvai pasiekiamus tikslus ir iš tiesų juos įvykdyti.
- ...prašyti ženklo, drąsos, nuolankumo.
- ...atminti, jog sunkiau būti užblokuotu menininku nei išties kurti
- ...būti budrus, visuomet, nes kita galimybė, kita kelio atkarpa, ženklas, parodantis kitą etapą gali atsiverti prieš akis bet kada.
- ...pasirinkti tokius draugus ir įkvėpėjus, kurie padrąsintų, įkvėptų, o ne viso labo šnekėtų apie tai, ką turiu padaryti ar blogiau, kodėl to nedarau.
- ...atminti, jog manyje slypintis energijos šaltinis yra neišsenkantis
- ...atminti, jog mano pareiga - atlikti darbą, o ne jį teisti.
- ...pasikabinti tokį ženklą virš savo darbo vietos: "Aš pasirūpinsiu kiekybe ir leisiu savo kūrybiškumui pasirūpinti kokybe." "
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą