Šią savaitę pagrindinis klausimas bus, kas aš esu. Savaitės esė bei užduočių tikslas - palydėti tave į produktyvią savistabą bei padėti tau sujungti save į vienalytę visumą apimant senus bei naujai atrastus vidinius kampus. Bus sunkoka, bet tuo pačiu ir jaudinanti patirtis. Įspėjimas - Susilaikymas nuo skaitymo yra svarbiausia šios savaitės praktika, jokiu būdu jos nepraleisk.
Tikri ir nuoširdūs pokyčiai
Kas rytą plušėdami prie savo Rytinių puslapių pradedame atskirti savo tikrąsias mintis ir jausmus nuo deklaruojamų. Deklaruojami jausmai dažniausiai skamba taip: "Aš gyvenu gerai", "Manęs nejaudina mano darbas, mano sutuoktinio kvailybės ir t.t., ir pan.". Tačiau ką iš tiesų turime omeny, sakydami "gerai" arba "manęs nejaudina"? Ar tai reiškia, jog aš atsižadu ir pasiduodu, priimu, jaučiuosi patenkintas ir nieko nenoriu keisti, jaučiuosi apatiškas, tolerantiškas, pamalonintas? Ką tai reiškia?
"Gerai" arba iš anglų kalbos perimtas "OK" - tai visa apimantis, tačiau nieko iš tiesų nepasakantis apibūdinimas, dažniausiai paslepiantis nemalonius jausmus. Taigi garsiai deklaruojame, kad jaučiamės ir gyvename gerai. O iš tiesų?
Sėkmingo kūrybiškumo gijimo proceso šerdis - išmokti atsisakyti neigimo ir apsimetimo. Turime išmokti nustoti sakyti "gerai" ir "OK", kuomet iš tiesų yra kitaip. Į klausimą, kaip kitaip, mums padės atsakyti Rytiniai puslapiai.
Dirbdama su daugeliu mokinių, esu ne kartą pastebėjusi, jog daugelis yra linkę nustoti praktikuoti Rytinių puslapių rašymą, kai tik išlenda viduje ilgai tūnojusi užsislėpusi tiesa ir aiškumas apie savo jausmus. Pavyzdžiui, nors ir būdami itin įpykę, esame linkę tai neigti ir tvirtinti, jog jaučiamės gerai. Tačiau prisėdus prie Rytinių puslapių, "gerai" neužtektų, teisybė imtų veržtis lauk per kraštus. Taigi paprasčiausiai ignoruojame patį Rytinių puslapių rašymą. Vietoj to, jog pažvelgtume į savo tikruosius jausmus ir būtume priversti imtis atitinkamų veiksmų, atsisakome paties veiksmo, kuris tuos jausmus atskleistų - t.y. Rytinių puslapių rašymo.
Mes taip pat esame dažnai linkę supainioti priežastis bei pasekmes. Kai priprantame prie Rytinių puslapių, dažnai pastebime, jog jaučiamės irzlūs juos praleidę. Tačiau sau sakome: "Šiandien neprirašiau trijų puslapių, nes jaučiausi niurgzlus." O yra atvirkščiai - jautiesi niurgzlus, nes neprirašei savo Rytinių puslapių.
Per kurį laiką Rytiniai puslapiai padeda mums iš naujo peržiūrėti ir perrikiuoti savo vidines vertybes bei grįžti į tomis vertybėmis pagrįstą kelią, jeigu esame iš jo iškrypę. "Būk atviras pats sau", sako Rytiniai puslapiai. Arba kaip sakė Čechovas: "Jeigu nori dirbti su kūryba, dirbk su savo gyvenimu." Kitaip sakant, norėdamas save išreikšti, pirmiausia, turi talpinti savyje tai, ką nori išreikšti. Būtent tai padeda pasiekti Rytiniai puslapiai. "Aš, tiesą sakant, jaučiuosi taip...ir taip...ir taip... Niekas kitas neturi tam pritarti, tai aš taip jaučiuosi."
Taigi savęs atradimo berašant procesas, be abejonės, atneša tiek praradimo, tiek gavimo jausmą. Mes atrandame savo esybės ribas, kurios atskiria mus nuo kitų. Aiškiai sau išreikšdami vidines įžvalgas, prarandame savo anksčiau turėtus požiūrius. Išsiaiškindami beprasmybes, sunaikiname ir su jomis susijusias iliuzijas. Galiausiai pasiekiame aiškumą, o aiškumas su savimi atneša pokyčius.
"Aš išaugau iš savo dabartinių pareigų" - gali atsirasti tavo puslapiuose. Gana gąsdinanti mintis, bent jau iš pradžių. Tačiau su laiku tokios mintys tampa paskata veikti, kol galiausiai viduje (bei puslapiuose) nugula ir pats veiksmų planas. "Paskutiniu metu vis pagaunu save nuobodžiaujant. Gal metas pradėti Anglų kalbos pamokas." Arba - "Kažkodėl prisiminiau tą lentoje matytą skelbimą mano pareigoms aukštesnio lygio įmonėje."
Rytiniai puslapiai dažnai atskleidžia skaudžią tiesą ir kartais norisi juos mesti ir grįžti atgal į pasaulį su iliuzijomis, jog man patinka to draugo draugija arba jog mėgstu savo darbą ir esu patenkintas. Nenorime leistis į nežinomybę. Nujausdami artėjančius pokyčius, tiek vidinius, tiek išorinius, pajaučiame norą maištauti, užsitraukti ant galvos antklodę ir pasislėpti nuo viso pasaulio. "Kas nerizikuoja, tas negeria šampano" posakis tampa atstumiantis ir bjaurus. "Ir kas sakė, kad aš noriu to šampano!!" "Nenoriu jokių pokyčių," - dejuojame. "Noriu..." - ir tie norai nugula mūsų prirašytuose puslapiuose, kol galiausiai įgyjame ryžto ir drąsos imtis veiksmų.
Rytiniai puslapiai mums parodo mažas nuoskaudas, kurias paprastai esame linkę ignoruoti, bei atskleidžia didelius pasiekimus, kurių dažniausiai patys nepastebime. Kitaip sakant, Rytiniuose puslapiuose vingiuoja mūsų kelias į tikrovę - kaip iš tiesų šiandien jaučiuosi bei ko iš tiesų trokštu. Ir kas iš to išeina?
Dažniausiai iš to išeina kūryba.
Žmonės dažnai galvoja, jog kūrybos pradžia slypi fantazijų pasaulyje. Tačiau tiesa ta, jog kūryba iš tiesų prasideda nuo tikrovės. Sutelktos, ilgai stebėtos ar tikslingai įsivaizduotos.
Nusikratę iliuzijų apie save, savo vertybes bei gyvenimo situaciją, liekame tik mes, čia ir dabar. Ir būtent čia ir dabar, kai esu tik aš ir aš aiškiai tai suvokiu, atsiveria durys į neišsenkantį vidinį kūrybinės energijos šaltinį. Tik atsivėrę atskirumo laisvei atsiveriame savo autentiškumui.
Susidūrę su savo tiesa, susiduriame su tikruoju savimi; susidūrę su tikruoju savimi, susiduriame su saviraiška. Autentiškumas veda originalumo link - iš čia išteka visos kūrybinės upės.
Antra vertus, atgaudami savo autentiškumą ir tuo pačiu savo kūrybines galias, tuo pačiu prarandame iki šiol ilgai puoselėtą, nors ir netikrą, savo paveikslą. Kurį laiką galime jaustis išbalansuoti, tarsi prarad nuovoką, kas esame. Tai gijimo proceso dalis. Dažnai šioje stadijoje kartu su vidiniais savęs suvokimo pokyčiais keičiasi ir skoniai bei pažiūros.
Vienas iš ženklų, jog vyksta vidinė kaita - tai noras išmesti senus rūbus bei kitus užsigulėjusius daiktus. Išmesdami tai, kas sena ir nebereikalinga, padarome vietos tam, kas nauja ir šviežia. Senų rūbų prikimšta spinta nesuteikia vietos naujiems, nereikalingų senienų ir mažmožių užversti namai nesuteikia erdvės naujiems daiktas, kurie galbūt gerokai praturtinų tavo dieną.
Taigi kai tave užpuola noras atsikratyti visko, kas sena ir nereikalinga, žinok, jog tuo metu veikia dvi povandeninės srovės - tavo senasis aš tave palieka, o tavo naujasis aš švenčia ir stiprėja. Dažniausiai tai įtemptas, bet tuo pačiu ir išlaisvinantis procesas. Gali būti, jog jausiesi trapus ir pažeidžiamas. Šiuo metu toks ir esi.
Būk pasiruošęs juoko ir ašarų protrūkiams, skirtingi jausmai gali trykšti tarsi fejerverkai. Antra vertus, jie gali tekėti pro tave tarsi debesys, tavo nuotaika bus čia saulėta, čia apsiniaukusi. Nesvarbu, kaip vyks tavo augimo procesas, svarbu, kad žinotum, jog tavo viduje diena iš dienos vyksta vidinis, akiai nematomas procesas, tu keitiesi.
Įsitraukę į nuolatinį ir nenutrūkstamą Rytinių puslapių bei Pasimatymų su savimi sūkurį, keičiamės nuolatos ir kone kasdien. Tačiau kaip lėktuvo keleiviai retai kada iš tiesų jaučia, kaip greitai jie skrieja, taip ir Menininko keliu beeinantys dažniausiai nejaučia savo pokyčių greičio.
Besikeičiant tau, keisis ir tavo energetinė struktūra. Nereikia tau per daug apie tau galvoti, tiesiog žinok, jog tavo svajonės ir sapnai gali tapti dažnesni ir aiškesni. Dažnai prisiminsi nakties košmarus ar pagausi save svajojant dienos metu.
Iki šiol nekvescionuotos gyvenimo dalys taps keistos ir gal net nepriimtinos. Pavyzdžiui, dalis tavo rūbų gali pradėti rodytis keisti ir juokingi. Norėsis pakeisti baldų padėtį kambariuose, imsi klausytis kitokios muzikos. Gali netgi kils noras šokti, bėgti ar dainuoti. Tarsi iš niekur nieko. Iki šiol mėgti ir vengti dalykai staiga susikeis vietomis.
Tai, kas iki šiol vyko, galima palyginti su veidrodžio valymu. Kiekvienas rytinis puslapių prirašymas - tai tarsi brūkštelėjimas skuduru per veidrodžio paviršių. Riba, skirianti tave ir tai, kaip save matai ir pristatai ima nykti. Veidrodyje atsiveria iki šiol nepastebėtos ar užmirštos formos ir linijos, o kai kurios staiga dingsta, nes jų niekada ir nebuvo.
Tavo siela - kaip snaigė. Kiekvienas iš mūsų esame absoliučiai unikalus, kūrybiškas individas. Tačiau dažnai savo autentiškumą įvyniojame į cukraus, alkoholio, vaistų, darboholizmo, TV -žiūrėjimo, nuolatinio neišsimiegojimo ir visokių kitokių kenksmingų įpročių kiautą. Rytiniai puslapiai padeda atpažinti šį kiautą sluoksnis po sluoksnio ir iš jo išlipti.
Peržvelgęs paskutines savaites, kurių metu kas rytą vis prirašydavai po tris puslapius, pastebėsi nemažai pokyčių, kilusių iš tavo ryžto suteikti daugiau vietos savo kūrybiniams veiksmams. Pastebėsi, jog tarpais turėjai gerokai daugiau energijos, tarpais užplūsdavo pykčio priepuoliai, tarpais viskas tapdavo nepaprastai aišku. Atrodys, jog tavo gyvenimas tapo nuolatine tėkme, atsiduodamas tai tėkmei, nuolat susiduri su naujomis ir neįtikėtinomis perspektyvomis.
Pasitikėjimas ir sutrikimas pasikeisdami tave lydės. Atrodys, jog nesi užstrigęs, kaip kad jauteisi iki šiol, bet vis dar nežinai, kur link judi. Atrodys, kad nebegali su visu tuo spėti. Ilgėsiesi to laiko, kai jauteisi auka, neturėjai priešakyje daug vilčių ir nė nepastebėdavai, kiek daug mažų ir paprastų dalykų galėjo pagerinti tavo gyvenimą.
Normalu trokšti dvasinio poilsio, kuomet viduje viskas keičiasi taip greitai. Tačiau ilgainiui išmoksi ilsėtis nuolat keisdamasis, tai taps tarsi malonus gulėjimas valtyje, kurią neša upės srovė. Ta valtis - tai tavo Rytiniai puslapiai, kurie tave ves į priekį ir tuo pačiu leis atsikvėpti nuo nuolatinės kaitos.
Tai, kas tau labiausiai gali padėti šiuo metu - tai pozityvūs įsiteigimai. Įtrauk juos į Rytinių puslapių eilutes. Tegu neigiamas mintis vis dažniau pakeičia pozityvios, net jeigu tai turi daryti sąmoningai, gal net kiek valingai. Skirk bent mažą dalį savo Rytinių puslapių vien tik į save ir savo gyvenimą nukreiptoms teigiamoms mintims užrašytoms tik teigiama forma. "Aš vis dažniau jaučiuosi pakylėtas ir, kad ir kaip bebūtų nuostabu, paskutinėmis dienomis bent kelis kartus man nutiko labai teigiami atsitiktinumai." "Aš pasitikiu savo naujomis įžvalgomis." "Jaučiu, jog atsinaujinu, tampu stipresnis ir skaidresnis pats sau."
Tik tu pats žinosi, kokie teigiami pasakymai tau labiausiai tinkami ir tuo metu yra labiausiai reikalingi.
Palaidotų svajonių pratimas
Gijimo proceso metu dažnai tenka pasidarbuoti siekiant atkasti palaidotų svajonių ir džiaugsmų šukes. Taigi skirk tam šiek tiek pastangų. Atlik šį pratimą, kurio esmė - greitis ir paviršutiniškumas, t.y., nemąstyk ilgai, užrašyk tai, kas pirmiausia šaus į galvą.
- 5 įdomiai, smagiai ir patraukiančiai skambantys laisvalaikio užsiėmimai
- 5 įdomiai, smagiai ir patraukiančiai skambantys kursai
- Užrašyk 5 įdomiai, smagiai ir patraukiančiai skambančius dalykus, kuriais pats niekada neužsiimtum.
- Užrašyk 5 įdomiai, smagiai ir patraukiančia skambančius įgūdžius, kuriuos būtų visai nieko turėti.
- Užrašyk 5 dalykus, kuriuos kadaise mėgdavai daryti/užsiimti/nuveikti.
- Užrašyk 5 kvailus, bet smagius dalykus, kuriuos kada nors norėtum padaryti.
Kaip galbūt jau supratai, kurso metu vis stengsimės prisiliesti prie tų pačių atsakymų į klausimus, padėsiančius iškapstyti iš pasąmonės tuos dalykus, kurie prašviesintų ir pradžiugintų tavo kasdienį gyvenimą. Toliau aprašytas pratimas itin naudingas ir ypač efektyvus, jeigu tik atliksi iki galo. Jis padės tau atrasti nemažai naujų dalykų apie save, taip pat ir suteiks daugiau laisvo laiko įdomioms veikloms.
Susilaikymas nuo skaitymo
Jeigu jautiesi užstrigęs kūrybiniame procese ar apskritai gyvenime, jokia kita praktika nepadės tau taip efektyviai kaip kad susilaikymas nuo skaitymo.
Jokio skaitymo? Taip, taip, būtent. Jokio skaitymo. Daugeliui kūrėjų, ypač užblokuotų kūrėjų, žodžiai veikia kaip mažyčiai raminamieji. Kiekvieną dieną turime gauti savo dozę šių raminamųjų. Kaip ir riebus maistas, taip ir nuolatinis skaitymas užteršia ir užkemša mūsų vidinę sistemą.
Skamba paradoksaliai, tačiau atlaisvindami savo laiką nuo skaitymo, iš tiesų pripildome savo vidinį šulinį. Atsisakę išorinių trukdžių, tampame jautresni sau ir savo potyriams. Be laikraščio palaimos, vaizdas pro traukinį tampa paveikslų galerija. Be knygos grįžus po darbo namo (ir be hipnotizuojančio spoksojimo į TV!!) vakaras tampa tarsi didžiule savana - ir butas tarsi atgyja, o baldai atranda sau naują vietą.
Susilaikymas nuo skaitymo priverčia mus atsitraukti į vidinę tylą, kurią iš karto stengiamės užpildyti kitokiais garsais - ilgu apšnekėjimu, spoksojimu į televizorių, ar radijo, kaip nuolatinio šnekančio palydovo įsijungimas. Stebėk save ir neatiduok viso staiga atsiradusio laisvo laiko kitiems okupantams.
Jeigu stebime savo laisvą nuo darbų laiką ir neužteršiame jo naujais kenkėjais, sulauksime didžiulio atpildo. Vietoj to, kad nuolat įsileistume į savo vidų naują informaciją, patys imsime generuoti naujas mintis, jausmus, potyrius, o galiausiai ir kūrinius.
Susilaikymas nuo skaitymo - tai itin galingas, tačiau tuo pačiu ir gąsdinantis įvykis. Netgi mąstant apie savaitę be skaitymo mus užpuola visa virtinė priešiškai nusiteikusių minčių bei itin svarių argumentų, kodėl to neturėtume daryti. Tačiau daugeliui iš mūsų, užblokuotų kūrėjų, skaitymas - tai žalingas įprotis, kasdien siekiame sugerti daugybę kitų parašytų žodžių ir taip užgožti savo pačių vidinį norą kažką sukurti.
Mano vedamų kursų metu daugelis studentų savaitę be skaitymo sutinka itin priešiškai. Kai kurie iš jų rimtais veidais ima aiškinti ir vardinti priežastis, kodėl skaitymas jiems yra itin svarbus, tarsi aš būčiau mažas idiotiškas vaikas, nesugebantis perprasti suaugusiųjų pasaulio subtilybių.
Kai pyktis nusėda ir visos pastabos dėl privalomo skaitymo, skirto darbui ar studijoms, būna išsakytos, aš dažniausiai sakau, jog ir pati studijavau ir užėmiau įvairias pareigas ir daugelį kartų būtent šie pasiteisinimai leisdavo man nutraukti susilaikymą nuo skaitymo. Būdami užblokuoti kūrėjai labai dažnai pasitelkiame neįtikėtiną kūrybiškumą, kad tik grįžtume prie savo įprastinių įpročių, taigi nukreipkime šį kūrybiškumą išvengti visų skaitymo pagundų.
Iš karto kylantis klausimas dažniausiai būna, o ką veikti?
Galbūt atrasi įdomių veiklos idėjų šiame sąraše:
- Paklausyk mėgstamos muzikos
- Pakeisk užuolaidas
- Megzk
- Išbandyk naują receptą
- Peržiūrėk ir pertvarkyk spintas
- Užmokėk sąskaitas
- Tapyk
- Mankštinkis
- Medituok
- Pakviesk draugus vakarienės
- Sutaisyk dviratį
- Parašyk seniems draugams laišką
- Persodink gėles
- Sutaisyk ar sulopyk
- Perorganizuok virtuvę ar namų ofisą
- Perdažyk miegamąjį
- Susiplanuok kelionę
- Įsijunk smagios muzikos ir pašok
- Užrašyk memuarus
- Sudaryk giminės medį
- Peržiūrėk ir įrėmink senas nuotraukas
Iš savo patirties galiu pasakyti, jog tie, kurie labiausiai priešinasi šiam metodui, gauna daugiausiai iš jo naudos. Anksčiau ar vėliau visi darbai ir pareigos bus atlikti ir įvykdyti ir teks pradėti žaisti. Ir tuomet uždegsi žvakę, įsijungsi seną patefoną su senai užmiršta ir kadaise taip mėgta plokštele, išsitrauksi užmestą akvarelę...ir ne tik kad pasijusi geriau, netgi šiek tiek susijaudinęs.
Taigi savaitę laiko neskaityk. O jeigu labai norisi skaityti...pašok čia-čia."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą