Keletas minčių ir pastebėjimų apie Rytinius puslapius. Arba kas pasikeitė po beveik trijų mėnesių nuolatinio rytinio rašymo (na, su mažomis dienos ar dviejų dienų pertraukomis, kartais).
Pamenu, prieš porą mėnesių guodžiausi, jog nors paskutinius porą metų nuolat kalbu, galvoju ir net svajoju angliškai, mano šnekamoji kalba nėra tobula, nuolat darau gramatinių klaidų. Paskutinėmis savaitėmis netikėtai pastebėjau, jog nebepagaunu savęs darant klaidų. Ir pati kalba pasidarė gerokai sklandesnė. Susimąsčiau, kodėl. Aišku, pirmiausia, nesąmoningai pati kaip ir norėjau, jog kalba pasitaisytų. Tačiau, pagrindinė pokyčių priežastis, manau, buvo kita. Taip, taip, kadangi didžioji dalis mano puslapių būna anglų kalba, toks nuolatinis rašmas kasdien padėjo man kalbėti sklandžiau ir taisyklingiau.
Čia buvo šiaip įdomus pastebėjimas.
Kur kas svarbesnis, manau, yra kitas dalykas. Prieš kokį mėnesį šiame bloge pasirodė komentaras, išreiškęs skaitytojo susirūpinimą apie Rytinių puslapių negatyvumą. Sutinku, pradžioje Rytiniai puslapiai dažnai būna itin negatyvūs (užtat jų ir negalima skaityti). Tačiau ilgainiui, ypač kas savaitę skaitant ir atliekant Menininko kelio esė ir užduotis, negatyvumas ima mažėti, o galiausiai kai kuriais rytais ir visai išnyksta. Taip, iš pradžių atrodo labai paviršutiniška kiekvieną mintį užrašyti tik teigiama forma. Tačiau ilgainiui tai tampa tarsi įpročiu. Ir netgi išlipus iš lovos ne ta koja ir pirmąjį puslapį prasikeikus ant viso pasaulio ir ant savęs, taigi išsiliejus, kiti du puslapiai tampa kopėčiomis atgal į pozityvų saulės nušviestą pasaulį. Vėlgi, pirmiems porai pozityvių sakinių kartais reikia šiek tiek pastangų, tačiau dažniausiai pozityvumas ateina pats savaime. Kur link visa tai veda? Vargu, ar bet koks perskaitytas atsakymas patenkins. Šiuo atveju geriausia kiekvienam ir kiekvienai pabandyti pačiai, kas pasikeis, jei kiekvieną dieną pradėsiu itin pozityviomis ir save paskatinančiomis mintimis?
Smagaus rašymo!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą